Šilumos gręžiniai

Stogas vis dar laukia medienos. Per tą laiką juda kiti darbai. Pirmame aukšte susitvarkė nulinė kanalziacija ir atvyko šilumos gręžinių paruošimo komanda.

Jie atvyko rimtai pasiruošę su trimis dideliais automobiliais (liaudiškai „fūromis“) ir netgi vagonėliu.

IMG_2094

Planuojama, kad darbai truks iki trijų dienų.

Pirmas darbas buvo nuspręsti kur bus gręžiniai. Pagal paskaičiavimus reikia 180m gylio (9kW). Todėl gavosi 2 grežiniai po 90m. Tarp jų turi būti minimalus pageidautinas atstumas 7m. Šiuo atveju gavosi apie 10m, gal ir kiek daugiau.

Antras etapas duobės vandeniui išsikasimas:

IMG_2093

į kurią dar papildomai patenka ir chemija (molis) grežiniui:

IMG_2096

Po to pats gręžimas, kurio metu vanduo su chemija cirkuliuoja per vamzdį ir patį gręžinį bei išplana į paviršių išgręžtas uolienas:

IMG_2105

Lygiagrečiai vyksta zondo paruošimas. Apačioje vamzdžiai sujungiami tokia mova:

IMG_2101

IMG_2102

Per kontaktus leidžiama elektra ir prilituojama, gaunamas rezultatas:

IMG_2098

po to 90m+ vamzdis patenka į patį grežinį ir užpilamas akmenukais:

IMG_2097

ir toliau vyskta vamzdžių nutiesimas į patį namą iki katilinės…

24 komentarai

  1. pasirinkimo pirmas kriterijus buvo ne kaina, o kokybiniai parametrai. Todėl kilmingi vamzdžiai, patirtis, rekomendacijos, garantojos ir pan. Nes po to gręžinio remontas iš principo nėra galimas. Pasirinkau Melkerlita. Pasiderejus su jais sutarėme kaina 70Lt/m + po 400Lt už įvadą todėl viso = 180*70+400*2 t.y. 13.400Lt. Už tai gavau du gręžinius ir jų įvadus name, sistema užpildytą skysčiais t.y. reikia tik betonuotis grindis ir jungtis pečius.

    Kai sakoma – kainavo tai kainavo, bet tikiuosi patikrintos rekomendacijos nenuvils…
    Derintis buvome priėję iki to, kad gal dar būtų nuolaidą, bet turėtų būti ne vienas užsakymas. Tuo metu ieškotis kitų tokių norinčių nebuvo daug laiko(, o gal ir noro), todėl galima sakyti turiu (gal) nuolaidą kitam namui, tai jei kam reiks kreipkitės 🙂

    kiti kaštai t.y. siurblys, visa aramtūra, namo vėsinimo įranga nuo to pačio grežinio, pajungimas ir pan. esu numatęs, kad tilps į kokius dar 10-15k Lt max, čia dar ir su vėdinimo opcija ir automatika. T.y. šiuo atveju orentuosiuosi labiau į reikiamą funkciją, o ne „kilmingumą“. Esu numatęs „made in china“ siurblį su japan viduriais. Jis jau užsakytas ir plaukia iš tolimųjų kraštų. Geo-katilinė finansiniame plane numatyta iki 30k. Kaip gausis galutinai kaina ir rezultatai pasidalinsiu

    • Mano atveju pagal namą ir apšiltinimą pagal gamintoja turejo užtekti 6kw tai kiti yra atsargoje. Kiek žinau vanduo vanduo ty tie kurie siluma traukia iš gręžinio visi buna on off tipo, inverteriniai oras vanduo. Šitas irgi on off tipo su automatika

  2. Sveki,
    kodėl pasirinkote būtent šį gamintoją iš kelių šimtų kitų? Kokie buvo pasirinkimo kriterijai? Ar jie patys pristato iki Lietuvos?
    Kodėl įrengėte gręžskyles su didelie atsarga kai dauguma projektuojasi su deficitiniu galingumu? Ar gręžskylių galia buvo apskaičiuota remiantis kaimynystėje esančių gręžinių duomenimis?
    Kodėl nesirinkote pigesnės oras-vanduo sistemos? Ar jūsų name bus dar kažkoks šilumos šaltinis?

    • pirkau is lietuvos (saulesbroliai.lt) t.y. tiekimo, vezimo, veikimo ir kt. rizikos ne mano. pasirinkau del kainos ir kokybes santykio. t.y. salyginai pigiau nei zinomi vardai rinkoje ir techniniai parametrai atrodo neblogi. plius bus apjungta saules kolektoriai ir geoteriminis sprendimas. Ant stogo planuoju iki 6 kolektoriu
      greziniai padaryti pagal vadovelį t.y 1kW energijos =20m grezinio, pas mane 9kW (silumos), tai viso 180m. elektros sanaudos su realiu COP~4, apie 2kW. deficitas kaip domejausi sukelia grunto isalimo problemas greziniuose, del ko ziema po truputi krinta cop. 20m/kW yra rekomendacinio pobūdžio ir priklauso nuo grunto savybių t.y. gali buti daugiau arba maziau. pas mane siuo atveju grezejai sake bus gerai nes pataike i pozeminius vandenis t.y. bus galingiau nei reiktu.
      taip pries greziant domejausi aplinkiniais greziniais (esamas kaimyno vandens grežinys): kokiame aukstyje vanduo ir pan.
      kito šaltinio be kombinuoto geoterminio ir saulės su buferiu nenumatau.

      dar jei del rezervo tai kaip minejau mano namui turetu uztekti 6kW silumos saltinio, taciau rinkausi su rezervu 9kW, jei ka jis veiks trumpesni laiko tarpa, todel maziau moto val ir pan. nors sako labai per galinga nera verta.

      oras – vanduo veikia tik iki -25C ir kuo zemesne temperatura, tuo mazesnis COP
      pliusas – pigesnis irengimas. taciau as namie nepalikau atsarginio sildymo saltinio t.y. zidinys ar pan. todel norejosi spresti vienu ejimu. nes zidinio atveju tai kaminai, kapsules, pamatai, plotas etc, kas gaunasi apie kokius 20k papildomai

      • mano namui turetu uztekti 6kW silumos saltinio, taciau rinkausi su rezervu 9kW

        Naudosiu salyginius skaicius.
        Kai 10kW SS dirba jis ima siluma is grezinio ir ji per valanda isaldo iki 0 laipsniu. Tuomet ilsisi ir grezinys po 2 valandu atsyla iki 5 laipsniu.
        Kai 5kW SS dirba jis dirba 2 valandas ir per 2 valandas grezini isaldo iki 2,5 laipsnio, nes per tas 2 valandas grezinys yra ne tik saldomas, bet ir sildomas is zemes. Ir grezinys po 1 valandos atsyla iki 5 laipsniu.

        Bet grezinyje yra pozeminiai vandenys. Jie kaip ir turetu teketi. 2 kartus ilgiau dirbant silumos siurbliui, pozeminiai vandenys turi 2 kartus ilgiau laiko pernesti siluma.

  3. Dėl kainos ir kokybės santykio – kaip suprantu kokybė paaiškės bent jau gavus pirmąjį egzempliorių. Ar lyginote jį su jau išbandytu ir turinčiu poros metų istoriją inverteriniu 6kW modeliu, „WW6-V5-IU“ ŠS kainuojančiu 6500 arba galingesniu Hiseer GHP10/8000Lt?

    Kodėl saulės kolektorius verta jungti į multifunkcinę talpą, o ne į paprastą didesnį boilerį?

    Ar planuojate šildyti patalpas su saulės kolektoriais? Kuriais mėnesiais?
    Koks bus saulės kolektorių efektyvus plotas?

    • Pabandysiu parasyti is savo puses kaip suprantu. Visų pirmą tas energy save man atrodo kaip pigus kinas. COP kiek zinau skaičiuojamas pagal ISO standartą prie W0/W35. Kitas matavimas – metinis COP. COP=7 akivaizdi apgavystė (rinkodarinis skaičius) manipuliuojant skaičiavimo sąlygomis, ta galiu pasakyti is savo praktiniu pusiu ir po pokalbiu su tais (keli draugai) kas jau eksplotuoja realia iranga. Pas juos iranga nuo brangios iki pigesnes bet tokiu COP nebuna. Dėl inverterio – nežinau, negaliu nei paneigti, nei patvirtinti. Man aiškinko, kad aprastai vanduo-vanduo siurbliuose inverterių niekas nededa, nes tai nelabai ką duoda, o kainą padidina daug, todėl jei tai parduoda už panašiai tiek kiek on off tipas tai tada gal kažkas kitur gali būti blogai. Pagal kainą sakyčiau, kad jie arba ne inverteriniai (nors rašo kitaip) , arba gal dar kažkas ne taip. Panašesnis variantas yra Hiseer, bet pasirinktas ESKA bus pigesnis ir valdiklis bus modernesnis.

      Kaip man aiškino – multifunkcinė talpa sutaupo vietos (tas man svarbaiusiai ir tas papirko, nes vietos jau dabar atrodo mažokai). Tai nutinka dėl to, kad nereikalingos dvi talpos, o užtenka vienos, kuri apjungia buferinė talpą bei vandens šildytuvą. Ir dar prie to ir kaina gaunasi palankesnė nei pirkti dvi atskirai.
      Saulės kolektorius planuoju bus apie 10 -12 kvm efektyvaus ploto, planuoju iki 6vnt X 1,8kvm ar pan. Man pasakojo kad su tiek ploto per metus lietuvoje galima pagaminti apie 5.000 kw/h) Jie apie pusmetį ruoš karšta vandenį bei šildys vonios gyvatukus, ir tam nereikės naudoti geoterminio siurblio moto valandų, tai manau prailgins pačio siurblio gyvavimo laiką, ir taupys mano kaštus elektrai. Žinoma man pačiam susikaičiuoti patį atsiperkammumą kolektrių ir sudėtinga, tačiau gražu… patinka technika ir tai kas po to nekainuoja (kaip sakydavo tevas skupas moka du kartus) ir nereikalauja demesio (kurenimai, remontai etc), todel ir bus sprendimas su geoterminiu ir saule kombinuotai. kaip tai gausis ir ar gausis taip kaip tikiuosi dabar pasistengsiu aprasyti bloge.

      • Kiek lt kainuos visa saules kolektoriu sistema?
        Man Su Geo sildant karsta vandeni 220l kaina men. 20-30lt.
        Tai gali jau mazdaug primest kiek desimtmeciu reiks laukti kol atsipirks

        • cia kaip sakoma ka lyginame?

          su geo vandens pasildymas kainuoja tarkime 20Lt men.
          tokiu atveju per metus 20X12 = 240Lt
          su saule 6 men = 0Lt, kiti 6 men tarkime tie patys 20Lt
          tai turime 20X6+0X6=120Lt

          tai cia „operation cost“ isireiskus finansiskai. po to ziurime kiek man pabrangina saule investicijas. tai taip isivaizduoju kad kokiais 6k tai turiu 50 metu atsipirkima. cia jei dar kokie 200Litru tai tarkime investicija gal kokie 3k arba 25 metai. tai jau tiek tureciau sulaukti arba per tiek sulus kolektoriai…
          po to bandau ivertinti o ka reiskia sutaupyti siurblio x moto valandu. t.y. suprantame kad jis nera amzinas ir tikrai turetu uzgesti kokiu 10-20 metu. tai isivaizdavimui man gali kainuoti kokius 6k. tarkime
          tai toliau jau nebezinau kaip reiktu skaiciuoti. t.y. kiek SŠ moto valandu yra isnaudojama 200litru ir pan. t.y. kiek tai sutrumpinu jo resursa ar pan. nes neesu abieju sricius specialistas.
          kas mane paperka tai sumoki pinigus i prieki, kas statybose neatrodo labai daug pvz. 3k t.y. tiek pabrangsta, ypac jei nepersitengi ir planuoji tai is anksto t.y. bendra suma vistiek kosmine gaunasi. ir finale turiu nemokama silta vandeni pusmeti kasmet po to.

          tai tas ir paperka – operaciniai kastai = 0

          cia velgi gal klaidingai skaiciuoju nes reiktu vertintis nusidevejimus saules sildytuvo siurbliuku ir pan. arba dar vertinti elektros kainos svyravimus…
          zodziu tiesos kaip ir nerasi gal. tai lieka tik du labai svąrus argumentai:
          1. gražu
          2. patinka

          🙂

          tai cai gal ir fantazijos ir subjektyvi asmenine nuomone dabar kolkas, o po to galesiu pasidalinti kaip tai sekasi ir kokiu problemu/privalumu patiriu.

          • Mano galva turint ŠS ir pirkti kokybiškus (tarkim pagamintus EU) saulės kolektorius visiškai neapsimoka. Dėl aukštos kolektorių kainos ir pigaus karšto vandens paruošimo naudojant ŠS investicija neatsipirks.
            Nebent laisvu $ lieka ir dėl idejos igyvendinimo, eksperimento, moralinio pasitenkinimo ryzsciausi tokiam zingsniui 🙂

          • turikiski, ne EU. todel ir pigesni. taip atsipirkimas visada buna diskusiju objektas, bet paciam dar neteko susidurti, todel galesiu pasidalinti pasekmemis kai eksplotuosiu

  4. energy save ES, Hiseer ar tas „naujas“ ESKA, visi jie kinai, ir dar įdomu kiek yra kinų iš ale lietuvoje gaminamu ŠS 🙂

    • aha daug kinu 🙂 beje as pries juos nieko pries netgi dziaugiuosi kai yra alternatyvu reikiamam dalykui ypac pigesniu ir su reikiama funkcija. tiesiog pasistengiau paaiskinti pasirinkimo argumentus, nors gal jei ne visi logiski arba vienodai geri visiems. beje man irgi siule 6kw siurbli, nuo pradziu, tai kazkaip isigandau kad bus mazoka del namo ploto arba statybu broko 🙂

    • nieko neslepiu bloge 🙂 kaina kitu kinietisku alternatyvu lygio. pasiderejus siurblio kaina gavosi 7900Lt pradine pasiulyta buvo 8300 ar 8500 su PVM. Derybinis svertas buvo tai kad perku kompleksini sprednima t.y. talpos, automatikos etc., todel po truputi nuo visko sumazejo kaina.

      • nu ir dar įdomu ar tie ESKA turi cirkulaicinius siurblius ir kokiuos, ir ar turi trieigio vožtuvo valdymą? Nes pvz hiseer neturi cirkuliacinių, tai papildomai kainuoja.

        • pasinagrinejau neturi. palyginus hiseer vs ESKA tai kazkas panasaus (cia mano asmenine nuomone, su turimu supratimu). tiekejas diegdamas palanuoja montuoti su A klases siurbliu. pagal pastaba supratau kad jis bus greiciausiai su zenklia suma kainoje t.y. 1k zonoje ar pan. kolkas pagrindini demesi kreipiau i eilute viso, bet ji dar nera pilnai final. kiek zinau trieigis voztuvas komplektuojasi su kolektoriumi tipiskai, ar jsi butinas atskiras š. siurbliui?

  5. Gal mes per anksti su klausimais. Pabandysime detaliau padiskutuoti kai viską įsirengsite. Beja, galiu patvirtinti, kad tas energysave yra inverterinis, t.y. prisitaiko prie energijos poreikio neišsijunginėdamas. Kiek tai sutaupo ar nesutaupo sunku pasakyti, bet pvz ruošti karštą vandenį geriau su mažesnio galingumo šaltiniu, nes pvz 9kW šilumos ne taip lengvai pereina į boilerį, susidaro ženkliai didesni temperatūrų skirtumai tarp boilerio vandens ir „freono“, pvz, vanduo boileryje +40C, o „freonas“ užkaista iki +60C, nes ne taip lengvai tie 9kW perduodami, kas mažina COP. Pvz su 2kW būtų kita situacija,
    o beveik nuolat šildant užtektų ir 0,4kW (pvz šildant vandenį ŠS, kuris yra integruotas boileryje ir naudoja ventiliacijos išmetamo šiltesnio oro šilumą su panašiu cop kaip ir geoterminis). Šioje vietoje matau inverterinio ŠS privalumą.
    Dėl talpos talpoje panaudojimo vietoje buferinės talpos ir boilerio yra niuansų:
    – grindinio šildymo ir nuosekliai pajungtos bufeinės talpos temperatūra bus daug žemesnė nei boilerio. Tai vėsins boilerį, nepaisant to, kad šiltas vanduo laikosi TT (talpa talpoje) viršuje. Ar grindinį jungsite atskirai nuo TT?
    – vasarą nėra galimybės vėsinti grindis per ŠŠ, nes atvės TT ir boileris.
    – ar TT yra tikrai pigiau nei boileris + buferinė atskirai?
    – norint pašildyti boilerį vasarą reiks sušildyti ir visą TT, tai pasijaus kai ŠS įsijungs vien dėl to, kad pašildytų boilerį vasarą kartais. Saulė taip pat ne visada spės užkaitinti TT, kai tuo tarpu mažesnį boilerį jau būtų užkaitinusi ir trumpiau pasirodanti saulė.
    – boileryje bet kuriuo atveju bus palaikoma aukšta temperatūra, todėl dalis šilumos nutelės į TT apačią, kur visai nereikia palaikyti temperatūros.
    – tokiems dideliems kolektoriams geriau turėti didelę TT, nes maža vasarą perkais, o ŠS geriau turėti mažą TT, nes buferinės talpos būna mažo tūrio ir jos apskritai nėra būtinos prie ŠŠ ir rečiau naudojamos. Jūs turėsite pasirinkti kažkokį kompromisą. Koks bus jos tūris?

    • uf ilgas komentaras 🙂 as irgi neesu didelis ekspertas ir inverterins sprendimas man buvo naujiena. fizikiniai samprotavimai greiciausiai teisingi tai reiks pasidometi.
      del talpos:
      – taip planas deti TT ir toji dalis pagal visa logika turi buti virsuje
      – del grindu vesinimo esate teisus. pradine mintis buvo jas vesinti. po to teko diskutuoi su vienais ir su kitais. zinoma beda kad atvesus gali kondensuotis ant grindu dregme. vieni tikina kad to tikrai to nebus, kiti sako kad neisvengiama. neesu susidures, taciau i vesinamas grindis pradejau ziureti kiek atsargiau. buvo mintis statyti atskira fancoila, taciau toks sprendimas yra artimas kondicionieriui t.y. jo kaina apie 1.5k, o kondicionierius koks 2.6k kaip pvz. ir kondicionierius bent man atrodo patikimiau…
      – TT gausis apie 1k eur. tai jei i atskiras gaunasi kad apie 1,5k eur + vietos pralosiama. mano atveju svarbu, nes katiline bus ne pilini keli kvadratai is kuriu didzioji dalis bus praejimas
      – turiu pazystamu kas turi saules kolektoriu tai saules pakanka didziaja laiko dali ir efektas zenklus, todel sugalvojau kad ir man butu naudinga. turintieji netgi fantazuoja pasididinti kieki ir isirengiti turkiska pirti. dar ziuresiu pagal fakta kiek bus kolektoriu, nes kolkas tai planas
      – del buferio ir sildomu grindu neesu tikras ar tirkai buferis reiklaingas. reikia reiks dar pasidometi koks cia tas optimaliausias spredimas. kai snekejau su pardaveju pasirode optimalu ir supranta ka daro. planuojamas turis su optimalia kaina minejo, kad 650ltiru, sake kai bus pirkimas pagal tuo metu optimalu turi parinks kolektoriu kieki
      zodziu dar sugrysiu sia tema su nauju postu, kai tik prasides realus darbai o ne planai. dekui uz visas isvalgas, manau jos vertingos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *